petras apžvelgė autoriaus Giorgia Lupi knygą Dear Data
Review of 'Dear Data' on 'Goodreads'
4 žvaigždutės
Dvi profesionalios duomenų dizainerės (net nesu tikras, kaip teisingai vadinti duomenų atvaizdavimu užsiimančiuosius) – viena Londone, o kita Niujorke – ištisus metus kas savaitę viena kitai siųsdavo ranka pieštus atvirukus su duomenų schemomis, diagramomis ir grafikais. Kiekvieną savaitę jos pasirinkdavo vis naują temą – kiek kartų pasakei „ačiū“, kiek kartų per savaitę nusijuokei, kas kabo tavo spintoje, kas yra tavo geriausi draugai, kiek kartų nusikeikei ar kiek išgėrei alkoholio. Pasirodo, per septynias dienas tokių duomenų galima prikaupti devynias galybes, ypač jei žymėsiesi ne vien plikus faktus, bet ir su šiais faktais susijusias aplinkybes: ne visi pasakyti „ačiū“ yra vienodi, kai kurie būna ištarti kita kalba, kai kurie parašyti elektroniniame pašte, kai kurie buvo pasakyti tik iš mandagumo, o kai kurie ypač nuoširdūs, nes buvo sakyti su meile savo vyrui. Per daugiau nei penkiasdešimt savaičių šios dizainerės sugalvojo daug išradingų duomenų vaizdavimo būdų ir kone kiekviena atvirutė stebina detalių gausa – …
Dvi profesionalios duomenų dizainerės (net nesu tikras, kaip teisingai vadinti duomenų atvaizdavimu užsiimančiuosius) – viena Londone, o kita Niujorke – ištisus metus kas savaitę viena kitai siųsdavo ranka pieštus atvirukus su duomenų schemomis, diagramomis ir grafikais. Kiekvieną savaitę jos pasirinkdavo vis naują temą – kiek kartų pasakei „ačiū“, kiek kartų per savaitę nusijuokei, kas kabo tavo spintoje, kas yra tavo geriausi draugai, kiek kartų nusikeikei ar kiek išgėrei alkoholio. Pasirodo, per septynias dienas tokių duomenų galima prikaupti devynias galybes, ypač jei žymėsiesi ne vien plikus faktus, bet ir su šiais faktais susijusias aplinkybes: ne visi pasakyti „ačiū“ yra vienodi, kai kurie būna ištarti kita kalba, kai kurie parašyti elektroniniame pašte, kai kurie buvo pasakyti tik iš mandagumo, o kai kurie ypač nuoširdūs, nes buvo sakyti su meile savo vyrui. Per daugiau nei penkiasdešimt savaičių šios dizainerės sugalvojo daug išradingų duomenų vaizdavimo būdų ir kone kiekviena atvirutė stebina detalių gausa – bet detalės neužgožia bendro duomenų piešiamo paveikslo, jos nenumaldomai traukia gilyn, ten kur abstraktūs agreguoti skaičiai nutrindami ribą tarp statistikos ir asmeninio intymumo pavirsta į atskirus išgyventus faktus. Kai dešimt kartų pasakytas žodis „ačiū“ tampa trimis „ačiū“ padavėjai už pateiktą sriubą, dviem „ačiū“ bendradarbiui už persiųstą emailą, padėka draugui už tai, kad jis šalia ir keturiais „ačiū“, kuriuos turėjai pasakyti, bet neišdrįsai, tai nebe plika statistika: tikrai jautiesi gerai pažįstantis autorę.
Peržvelgus šio projekto atvirutes pradedi suprasti, kad duomenimis savo gyvenime galima paversti beveik bet ką, tačiau vien pats duomenų rinkimas priverčia atkreipti dėmesį į tuos dalykus, kuriuos šiaip būtum praleidęs pro pirštus. Vien tai, kad skaičiuoji šypsenas, verčia tave daugiau šypsotis, vien tai, kad seki savo alkoholio suvartojimą, galbūt daro tavo blaivesniu, vien tai, kad surenki duomenis apie žmones, su kuriais bendravai per savaitę, primena tau, kad reiktų paskambinti seniai matytai tetai. Ką matuoji, tuo ir gyveni. Apie ką nuolat galvoji, su tuo ir susitapatini. Bet norint daugiau judėti neužtenka nuolat ant rankos nešioti Fitbit apyrankę – jei duomenys surenkami paprastai ir neskausmingai, į juos lengva numoti ranka ir užsimiršti. Kuo sunkiau duomenis teko rinkti ir analizuoti, tuo juos vertini rimčiau. Kartais nėra blogai duomenis sąmoningai užsirašinėti ranka: tai leidžia stabtelti ir pagalvoti apie kiekvieną konkretų stebėjimą.